ištežti

ištežti
ištèžti, ištę̃žta (ištẽžta Pmp, išteñža Š, KŽ, ištę̃ža, išteñžta Mžš), ištẽžo Š, KŽ 1. Š, DŽ, KŽ, Pmp, Rd, Vad, Šmn žr. ištižti 1: Užtvinimo didelio nebuvo, al žemė ištẽžo Mžš. Vanduo stovi, ištẽžę Kdn. Sniegas buvo purvinas ir jau visiškai ištẽžęs NdŽ. Nū lytaus oda ištę̃žta Sg. Išmirko rugiai vandeny, ištẽžo Kp. Nuo lietaus patvino upės ir ištežo visi keliai A.Vien. Šaldyta [žuvis] visada vertingesnė už sūdytą, tik pagaminti ją reikia, kol neištežo rš. Tešla ištẽžo Š; J.Jabl. Vasaros laike sviestas ištę̃žta Dov. Ka tik nenuraškai [braškių], i sugenda, ištęža Šd. Grybai buvo šlapi ir ištẽžę Vrn. Lepšės tik ištę̃žta – jos geros grybos Lnkv. Kiek metų tie plytai stovi ant lietų̃ ir neištẽžta Pmp. ^ Ne cukrinis, neišteši LTsVI17(Šd). 2. žr. ištižti 4: Jo akys prigeso, veidas keistai ištežo rš. Petrė baigia visai ištèžt [nuo riebumo]! Upt. 3. DŽ, Pš žr. ištižti 5: Kaip rugius kūlėm, tai vis nuo pirmos [valandos], daba žmonės ištẽžę Ps. Dabar pats stebiuosi, kaip galėjau taip ištežti J.Avyž. Jaunas nebuvo teip ištežęs (apsileidęs) Lnkv. A, ta mano Verutė ištẽžus – serga ir serga! Jnšk. Daba jau ištẽžo mano sveikata: žodį kas ką pasakė – man i ašaros Lnkv. Ana nėko nesugeba, ištẽžusi kaip grybas Pln. Ištežęs kaip tešlė LMD(Jnšk). \ težti; atitežti; ištežti; patežti; pritežti; sutežti; užtežti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • ištežti — ištèžti vksm. Ištẽžęs lẽdas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aptriaušti — aptriaũšti, ia, àptriaušė intr. apkiausti, ištežti: O muno sūnus bijos pasikalbėties – toks aptriaũšęs y[ra] Vgr. triaušti; aptriaušti; nutriaušti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitežti — atitèžti intr. prk. atlyžti, nebesispyrioti: Vaikas pirma gyniojos, o dabar atitẽžo Mšk. težti; atitežti; ištežti; patežti; pritežti; sutežti; užtežti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išplerpti — išpler̃pti, ia (ìšplerpia), ìšplerpė intr. 1. išvažiuoti plerpiant: Da pryš saulėtekį ìšplerpė į savo brigadą Šll. 2. išduoti garsą, pagriežti: Gerai padirbta birbynė gerai ìšplerpa Kal. 3. menk. išpasakoti, išpliurpti: Nespėjau pasakyt, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išteždinti — ištèždinti caus. ištežti 1: Namo sienos lietaus ištèždintos Nj. teždinti; išteždinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištežimas — ištežìmas sm. (2) NdŽ 1. → ištežti 3: Eina [mieste] boba an turgaus – kogi ana skuba, nori važiuot?! Ištežìmas! Vdšk. 2. NdŽ išsiskleidimas, išsipūtimas (burių). težimas; ištežimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištežinti — ištẽžinti tr. 1. caus. ištežti 1: Lietus ištẽžino žemę Ėr. Bijo, ka cukro neištẽžytų tas lietus Lnkv. Mėsa ištẽžyta, padėjau, ka sušiltų Sk. Su tais darbais i mėsą ištẽžinau (pervirinau) Sk. Šiemet marių ledai buvo dideli ir stiprūs: nei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištežlėti — intr. pavirsti težliu, ištežti: Užeitas grybas nebauga, ištežlė[ja] Šts. težlėti; ištežlėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištulžti — ištul̃žti intr. 1. Š, LVI821, KŽ, Mšk, PnmR ištežti, ištilžti: Kaip tulžis ištul̃žusios grūšnės J. Šitas „kalnas“ dabar buvo ištulžęs kaip džiūvėsis vandenyje, įdubimuose telkšojo balutės J.Avyž. Mėsą išvirus tuoj reikėjo išgriebt, nebūtų teip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patežti — patèžti 1. NdŽ žr. patižti 1: Patẽžus žemė nuo lietaus Krs. Buvo pašalusi iš nakties, vidurdienį biškį patẽžo Žg. Patežo valkos, saulės atokaitoje šuto patvoriai J.Balt. Bulbų jau šviežių kasiau, tik da labai patẽžę Krs. Nons tas mūsų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”